politinė sistema

politinė sistema statusas T sritis Politika apibrėžtis Valdžios institucijų, politinių ir visuomenės organizacijų, politinių vaidmenų ir santykių, vertybių ir normų, principų ir tradicijų, papročių visuma ir taisyklės, apibrėžiančios politiniame procese dalyvaujančių institucijų ir asmenų statusą, funkcijas, santykius ir elgesį. Kompleksinė, vientisa ir atskira sistema. Kita vertus, atvira, sąveikauja su socialine aplinka, nuolat kinta. Sudaro tam tikros posistemės, atliekančios tik joms būdingas funkcijas. Dažniausiai skiriamos posistemės: institucinė (valstybė, valdymo forma ir režimas, partijos ir t. t.), reguliacinė (teisinės, dorovės, politinio elgesio normos ir t. t.), komunikacinė (institucijų, organizacijų ir piliečių ryšių visuma), ideologinė (vertybės, ideologijos, teorijos, požiūriai, įsitikinimai ir t. t.). Šios posistemės užtikrina politinės sistemos funkcionavimą (vertybių paskirstymo, socialinės integracijos institucijų sąveikos ir t. t.). Politinės sistemos kategorija yra teorinis-analitinis tyrimo instrumentas, teoriškai pagrįstas ir išplėtotas T. Parsonso, D. Eastono, G. Almondo, K. Deutscho ir kt. mokslininkų darbuose. Teorija išplėtė siauras, tik oficialių valdžios institucijų tyrimų ribas, įtvirtindama politikos proceso sampratą su tik jam būdingomis vertybėmis, veikėjais, elgesio standartais ir sprendimų priėmimo taisyklėmis. Taip buvo pagrįsta ir įtvirtinta, kad politinė sistema nėra valstybės sinonimas, – tai daug kompleksiškesnis, sudėtingesnis ir dinamiškesnis reiškinys. Kaip mokslinio tyrimo kategorija tapo universaliu (visa apimančiu) valstybių, valdymo formų ir režimų, politinių procesų ir sprendimų priėmimo taisyklių tyrimo instrumentu, juo remiantis galima tirti ir demokratines, ir nedemokratines politines sistemas. atitikmenys: angl. political system ryšiai: susijęs terminas – sisteminė analizė